Dangus varvina paukščius,
Lotosų vynu krentančius.
Svaigulingi sparnai žemyn plasnoja,
Arupja* arti, man blakstienom moja.
Tarp jos mirksnių plačių
(dievai, patikėt negaliu)
Aš bodhisatva. Jaučiu.
*Pasaulis be formų (būtybės ten arti nebūties slenksčio)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą