Paūmėjus šešėlinei šizofrenijai, apie meilę rašo juodas blynas.
Kai nuo žemės atsišliesiu,
Žegnosim vėjus naujus,
Į akis tiesiai tiesą ištarsiu
Būk mano liūdesys, bet būki per amžius
Kai tik vėl ir vėl būsiu laiminga, tai
Tik, nes provaizdžiais lėks mūsų vienumas,
Tada vėl į akis tiesiai tiesą ištarsiu
Su tavim aš jaučiu pavasarį, tu jauti mane?
Kai tik atsišliesiu žmogum,
Žegnojančiu vėjus naujus,
Jėzus vakar, Alachas šiandien, Buda rytoj.
