Viskas išeina, kad sugrįžus pražystų,
Žiedu paparčio pozos kad atgultų,
Šokinėjančiuos debesyse žaibuos.
Kad geradarį lietų įkinkytų
Į mūsų paverstus didžiai galingais
Tuos neregius suaugusius dievus,
Kurie veja žemės vaikiškumą, -
Vėją, supantį padangėj medį,
Kurio paunksmėje šiltai dvasingai
Pavasariais medituotų angelai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
"Viskas išeina, kad sugrįžus pražystų"-mano dienos įkvėpimas ;)Labai gražiai ir teisingai "aprengta" mintis
Malonu, kad patinka. :) Ačiū!
Rašyti komentarą